FMN-ja do tė reformohet
Berlin, 19 tetor 2007 (Deutsche Welle) - Shtete si Kina, India, Rusia, Brazili, Meksika dhe Afrika e Jugut do tė fitojnė nė tė ardhmen rėndėsi mė tė madhe nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Qė nė takimin e vitit 2006 nė Singapur, pjesėt e tyre, prej tė cilėve buron edhe ndikimi, janė rritur nė njė masė tė konsiderueshme. Ky ishte vetėm fillimi i procesit tė reformave.
Mė tepėr se gjysma e rritjes ekonomike botėrore prodhohet nga Kina, India dhe Rusia. Nė kėtė situatė, kėto vende dhe vende tė tjera kėrkojnė shtimin e ndikimit tek Fondi Monetar Ndėrkombėtar dhe tek Banka Botėrore, organizata, tė cilat po mbajnė aktualisht nė Uashington mbledhjet e tyre vjetore.
Arsyet qė bėjnė tė nevojshme reformimin
Pėr shembull, nė Bankėn Botėrore Rusia ndodhet rrugės pėr t'u shndėrruar nga kredimarrėse nė kredidhėnėse. Kina vėrtet qė merr ende mbėshtetje, por mė pak nė formėn e kredive, se sa gjithnjė e mė tepėr nė formėn e konsultimeve. Sepse Kina ka rezervat mė tė mėdha nė deviza nė tė gjithė botėn. Rusia ka mbledhur gjithashtu rezerva tė mėdha nga eksportet e naftės dhe tė gazit.
Shumė nga kredimarrėsit e Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe tė Bankės Botėrore i kanė shlyer borxhet e tyre. Akoma mė tepėr: nė Amerikėn e Jugut ėshtė krijuar me iniciativėn e presidentit tė Venezuelės, Hugo Shavez njė kundėrinstitut i Bankės Botėrore. Tani, presidenti i Brazilit, da Lula, ka prezantuar idenė e ngritjes sė njė instituti konkurrent pėr Fondin Monetar Ndėrkombėtar. Kjo e forcon shumė gatishmėrinė pėr reforma tė shteteve tė mėdha tė industrializuara, tė cilat thonė fjalėn e tyre me peshė nė institucionet shumėpalėshe. Deri nė mbledhjen vjetore tė vitit 2008, ato duan t'u krijojnė mundėsitė pėr mė shumė ndikim vendeve tė mėdha me zhvillim tė shpejtė ekonomik si dhe vendeve mė tė varfra: negociatat pėr kėtė do tė vazhdojnė nė mbledhjen aktuale vjetore tė FMN nė Uashington.
Debati pėr reformėn goditet nga kriza e kredive nė SHBA
Deri nė vjeshtė tė vitit tė ardhshėm, duhet tė ekzistojnė rezultate tė pranueshme pėr tė gjitha palėt. Debati pėr reformėn ėshtė mjegulluar disi nga kriza e kredive, qė ka shpėrthyer prej verės nė SHBA dhe qė ka prekur Bankat e tė gjitha botės.
Drejtori i FMN-sė, Rodrigo de Rato deklaroi: "Eshtė e qartė qė ėshtė prekur rritja ekonomike, por jo nė mėnyrė dramatike. Megjithatė: po ashtu ėshtė e qartė qė rreziqet pėr ekonominė botėrore janė sot mė tė mėdha se sa ishin gjashtė muaj mė parė, kur u takuam nė prill."
Ekonomia botėrore ėshtė prekur jo vetėm nga pasojat e krizės kreditore, por nė sistemin financiar janė rritur mungesat e baraspeshave, proteksionizmi ėshtė rritur dhe ēmimi i naftės ėshtė rritur nė njė nivel rekord. Sipas mendimit tė drejtorit tė FMN, Rato, puna ėshtė qė nga kriza tė nxirren mėsimet e duhura. Qė nė kėtė kuadėr kompetenca e Fondit Monetar Ndėrkombėtar ėshtė e domosdoshme, kjo ėshtė e vetėkuptueshme pėr drejtorin e FMN-sė.
Marrė nga Deutsche Welle
|