MEF publikoi buletinin tremujor makroekonomik
Prishtinė, 18 korrik 2006 - Ministria e Ekonomisė dhe Financave publikoi sot buletinin e parė tremujor makroekonomik, tė pėrgatitur nga departamenti pėrkatės i saj, sipas tė cilit prodhimi vendor do tė rritet pėr tre pėr qind kėtė vit. Ky dokument evidenton segmenet kryesore tė zhvillimeve dhe ngecjeve nė sistemin makroekonomik, si dhe tė faktorėve qė ndikojnė nė to. Kėshilltari pėr politika makroekonomike nė kėtė departament, Selim Thaēi, tha se buletini ka karakter tė njohjes sė opinionit me trendet e zhvillimit, qė pėr kėtė vit pritet tė rritet tre pėr qind prodhimi krahasuar me njė vit mė parė.
Kėshilltari tjetėr Hajdar Korbi, tha se raporti evidenton mungesėn e politikės sė brendshme monetare, mungesėn e qasjes nė institucionet e jashtme financiare, rėnien e donacioneve, tė cilat kanė bėrė qė tė lėkunden ndjeshėm disa parametra tė zhvillimit.
Buletini ėshtė fokusuar nė katėr sektorė ekonomik nė atė real, fiskal, financiar dhe tė jashtėm.
Nė sektorin real kanė pėrfshirė njė pasqyrė makroekonomike, sipas zhvillimeve dhe faktorėve, gjatė viteve 2004, 2005, dhe tremujorit tė patė tė 2006-ės. Ndėrsa, nė vitin 2004 Bruto Prodhimi Vendor (BPV), ishte rritur pėr katėr pėr qind, vitin e shkuar ishte negative pėr minus 0.2 pėr qind. Ndėrkohė qė pėr kėtė vit edhe projektimet e Fondit Monetar Ndėrkombėtar parashohin njė rritje tė BPV-sė pėr tre pėr qind. Kjo rritje bazohet kryesisht nė parashikimin e rritjes sė eksportit vjetor pėr 20.3 pėr qind, ndonėse ai nė tremujorin e parė krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar ka shėnuar rritje pėr 45.3 pėr qind. Ky eksport ka shėnuar rritje kryesisht nga shitja e prodhimeve nga druri nė Britani tė Madhe dhe nga uji Dea nė Dubai si dhe tė prodhuesve tė tjerė cilėsorė.
Ndėrsa, nė vitin 2007 pritet rėnie e sėrishme e BPV-sė nė shkallėn minus 1.6 pėr qind, ndėrsa nė vitet 2008 e 2009 pritet ngritje e BPV-sė.
Nė kėtė pasqyrė vėmendje i kushtohet edhe punėsimit, qė sipas statistikave tė Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies Sociale ka shėnuar rritje pėr 49 pėr qind, krahasuar me tremujorin e 2005, duke punėsuar 1.467 veta. Por, nėse krahasohet me tremujorin e fundit tė vitit tė kaluar ka shėnuar rėnie pėr 7.2 pėr qind. Por, sipas strukturės sė papunėsisė vetėm dy pėr qind me diploma universitare janė nė kėrkim tė punės, ndėrsa 63 pėr qind janė tė pakualifikuar apo me vetėm gjysmė kualifikimi, dhe 26 pėr qind tė strukturės sė tė papunėve e pėrbėjnė personat me arsim tė mesėm. Kjo pjesė e raportit i kushton vėmendje procesit tė privatizimit, efektet e tė cilit nuk janė dhėnė ende, si nė punėsim po ashtu edhe nė zhvillim.
Edhe ēmimet e konsumit kanė shėnuar rritje, kryesisht nė telefoni dhe nė transport, ndėrsa kjo e fundit vlerėsohet tė ketė ndodhur pėr shkak tė ngritjes sė ēmimit tė naftės nė botė.
Politika e pėrmirėsuar tatimore ka sjellė ngritje nė vjeljen e tatimeve pėr 5.5 pėr qind krahasuar me tremujorin e kaluar.
Nė pjesėn qė i kushton vėmendje zhvillimit tė sektorit bankar komercial, vihet nė dukje se pėrkundėr faktit se ka falimentuar njė bankė, nuk ėshtė luhatur ky sistem, Sipas Hajdar Korbit, raporti i kredive me depozitat tash ėshtė 65 pėr qind, qė premton stabilitet dhe mundėsi qė tė krijeohen raporte mė tė mira ndėrmjet kredive dhe depozitave.
ECIKS / RTK
|