 |
 |
 |
|||
 |
|||||
| _ FILLIMI | RRETH ECIKS | SHĖRBIME | PROJEKTE | PORTFOLIO | LAJME | ANALIZA | PUBLIKIME | PATRONANCA | VEGĖZA | |||||
 Pavarėsia - rruga drejt zhvillimit ekonomikShkruan: Naim Gashi Ndonėse ėshtė thėnė nga ekspertėt vendorė dhe ndėrkombėtarė se pavarėsimi i vendit nuk sjell mrekulli, historia e themelimit tė shteteve dėshmon se mėvetėsia politike dhe sovraniteti shtetėror hapin shumė shtigje tė reja dhe perspektiva pėr zhvillimin ekonomik afatgjatė, uljen e papunėsisė dhe ngritjen e mirėqenies shoqėrore nė pėrgjithėsi. Historia e pavarėsimit tė shteteve tė Azisė dhe Afrikės nga ish-kolonizatorėt evropianė (gjysma e dytė e shek. XX), mandej krijimi i shteteve tė reja nga shpėrbėrja e federatave tė ish-Bashkimit Sovjetik dhe ish-Jugosllavisė (vitet e 90-ta) ka dėshmuar se shtetet e reja kanė arritur progres nė zhvillim. Kjo mund tė vėrtetohet nėse i marrim parasysh parametrat e tyre kryesor makroekonomik, siē janė: rritja afatgjate e produktit tė brendshėm bruto (GDP) pėr kokė banori, ulja e shkallės sė papunėsisė, ngritja e mirėqenies sociale dhe standardit jetėsor, pėrmirėsimi i bilancit tregtar dhe tė pagesave, rritja e eksportit, aplikimi i shkencės dhe teknologjisė nė ekonomi, etj. Historia ekonomike dėshmon se vende si Sllovenia, shtetet baltike, India, Singapori, Zelanda e Re, Egjipti, etj., kanė arritur bumin ekonomik dhe teknologjik tek pasi qė janė pavarėsuar. Shtetet e dala nga ish-federata jugosllave, pjesė e tė cilave ka qenė edhe Kosova, me pėrjashtim tė Bosnjės, e cila ēalon ekonomikisht, tė gjitha vendet tjera pas pavarėsimit kanė arritur pėrparime dhe avancim nė zhvillim dhe nė procesin e integrimeve evropiane. Pėrgjegjėsitė shtesė Pavarėsia e Kosovės e shpallur nga Kuvendi i saj mė 17 shkurt, bartė me vete njė varg pėrgjegjėsish pėr shtetin mė tė ri nė botė, si nga aspekti politik- institucional, ashtu edhe nga rritja e kostos financiare. Shteti i ri ka njė kosto mė tė lartė kur dihet se pjesa dėrmuese e pėrgjegjėsive tė UNMIK-ut kalojnė tek institucionet vendore, mirėpo krahas kėsaj mėvetėsia hap edhe shtigje tė reja pėr gjenerim tė fondeve publike dhe zhvillim tė brendshėm nė pėrgjithėsi. Njė shembull shumė i thjeshtė pėr avantazhet qė sjell shtetėsia nė aspektin financiar mund tė merret telefonia e lėvizshme dhe ajo fikse nė Kosovė. Nėntė vite pas lufte Kosova si pasojė e mungesės sė statusit politik dhe neglizhencės sė UNMIK-ut nuk ka pasur tė drejtėn e posedimit tė kodit telefonik (numeracionit), e cila i ka shkaktuar dėme ekonomike vendit mbi 250 milionė euro, ose pėrkthyer nė shifra baras me njė termo ose hidrocentral me kapacitet 250 megavat orė, ose baras me koston e ndėrtimit tė njė autostrade 200 kilometra. Kėto fonde nė vend se tė derdhen nė Prishtinė kanė shkuar nė Monaco dhe Beograd. Edhe pse ėshtė thėnė dhjetėra herė nga Brukseli zyrtar se nuk do tė lejojnė qė Kosova nė mungesė tė statusit tė pazgjidhur tė mbetet vrimė e zezė nė rajon nė procesin e integrimeve, megjithatė procesi i pėrafrimit tė vendit nėpėrmes surrogatit Mekanizmi Pėrcjellės i Stabilizim Asociimit e ka lėnė vendin prapa nė procesin e integrimeve. Pėrveē integrimeve evropiane, statusi i pazgjidhur ishte pengesė edhe pėr integrimet rajonale. UNMIK-u pėr shkak tė aplikimit tė standardeve ndėrkombėtare nuk brengosej fare pėr pengesat banale me tė cilat ballafaqoheshin biznesmenėt kosovarė posa i kalonin kufijtė e vendit tė tyre, e tė mos flasim pėr eksportin e produkteve kosovare, tė cilat pengoheshin tė depėrtonin nė tregjet e vendeve fqinje (pėrjashto Shqipėrinė) me masa proteksioniste sikur nė ekonominė e planifikuar socialiste, ndėrkohė qė tregu kosovar nuk kishte asnjė kufizim tė vetėm dhe i ngjante njė Hong Kongu ballkanik. Nė mungesė tė shtetit biznesmenėt kosovarė ballafaqoheshin me probleme tė njohjes sė dokumenteve tė tyre civile, mosnjohjes sė targave tė automjeteve, certifikatave tė origjinės sė mallrave, vėshtirėsitė pėr pajisje me viza etj. Anashkalimi nga Pakti i Stabilitetit Pakti i Stabilitetit i krijuar nė verėn e vitit 1999 nė Sarajevė, me rastin e pėrfundimit tė luftės nė Kosovė, shumė pak e ndihmojė vendin e dalė nga lufta, madje edhe pse ishte konsideruar njė plan Mareshal pėr vendet e Evropės Juglindore, Pakti i Stabilitetit as qė e njihte si entitet tė veēantė Kosovėn, qė nėnkupton se ajo nuk kishte tė drejtė tė konkurronte me projekte tė veta, por vetėm tė pėrfshihej nė projektet e vendeve fqinjė, nėse ato tregoheshin solidare me vendin e dalė nga lufta. Edhe pse janė realizuar gati 100 projekte, nė memorien e kosovarėve Pakti i Stabilitetit mbahet mend vetėm pėr zgjerimin e terminalit doganor ndėrmjet Kosovės dhe Maqedonisė nė Bllacė. Pėrkundėr kėtyre pengesave, zgjidhja e statusit politik tė vendit, vėrtetė, ashtu siē ėshtė thėnė disa herė, nuk krijon mrekulli, por e vėrteta tjetėr edhe mė e madhe ėshtė se statusi krijon shumė hapėsira pėr zhvillimin e vendit, reciprocitetin tregtar, inkurajimin e investimeve tė jashtme, anėtarėsimin e vendit nėpėr institucionet financiare ndėrkombėtare etj.. Ka me dhjetėra shembuj qė dėshmojnė se shtetėsia krijon shtigje tė reja pėr zhvillim ekonomik. Ta zėmė Aeroporti i Prishtinės edhe pse ėshtė kompani fitimprurėse qė gjeneron rreth 10 milionė euro nė vit, atij pėr mungesė tė statusit politik nuk iu lejua kredia rreth 30 milionė euro nga Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (EBRD) pėr shkak se Kosova nuk ishte shtet i cili do tė garantonte se kredia do tė kthehej. Sikur Kosova tė ishte shtet, sikur qė ėshtė sot, Aeroporti do tė merrte njė kredi 20 deri 30 vjeēare, me kamatė simbolike, do tė plotėsonte kushtet e Organizatės Ndėrkombėtare tė Aviacionit Civil (ICAO), do tė licencohej ndėrkombėtarisht dhe biletat nga Kosova pėr nė Evropė do tė kishin ēmime mė tė ulėta. Ngjashėm ėshtė edhe me sektorin bankar. Pėr mungesė tė sovranitetit shtetėror bizneset dhe ekonomitė familjare paguanin rreth 5 % kamata mė tė larta sesa kreditė qė ofronin bankat e njėjta komerciale nė Shqipėri ose Maqedoni. Edhe pse Kosova ka kolateralin mė tė ulėt tė kredive tė kėqija (tė pakthyera) nė rajon, ajo paguante kamatat mė tė larta, me arsyetimin ju nuk jeni shtet, rreziku i kthimit tė kredive ėshtė mė i lartė. Inkurajimi i investimeve Inkurajimi i investitorėve tė huaj dhe investimet nė sektorėt strategjik pa njė status tė definuar politik ishte njė punė e vėshtirė. Tash pėrveē qartėsimit tė tė ardhmes sė vendit, investitorėt e huaj do tė kenė edhe njė garanci shtesė, sepse bizneset e tyre do tė afarojnė me rregulla tė BE-sė, duke llogaritur nė misionin e ardhshėm tė BE-sė nė Kosovė, i cili do tė jetė garanci shtesė pėr respektimin e rendit dhe ligjit, pjesė e sė cilės janė edhe rregullat e ekonomisė sė tregut. Kosova me status tė definuar politik do tė gėzojė tė drejtėn e anėtarėsimit nė organizata financiare ndėrkombėtare, tė cilat mund tė jenė injeksion financiar pėr investime nė sektorin publik dhe pėrmirėsimin e kushteve pėr biznes, por edhe ngritjen e kapaciteteve ekonomike qė rezultojnė me ngritjen e mirėqenies sociale. Shteti mė i ri nė Evropė obligohet qė tė lobojė nė rajon dhe mė gjerė pėr hapjen e shtigjeve tė reja pėr biznesmenėt kosovarė dhe ata qė do tė investojnė nė Kosovė, pėr pėrfshirjen nė projektet strategjike infrastrukturore rajonale, lehtėsimin e qarkullimit tė mallrave dhe njerėzve, pėrmirėsimin e shėrbimeve publike, siē ėshtė energjetika, infrastruktura rrugore, respektimin e ligjeve ekzistuese dhe atyre qė do tė pėrpilohen, pėr tė mundėsuar njė garė fer ndėrmjet ofertės dhe kėrkesės, pėr tė luftuar informalitetin ekonomik i cili krijon disbalancė nė treg, etj. Krahas tė gjitha kėtyre, detyra kryesore e Republikės sė Kosovės do tė jetė agjenda e procesit tė integrimit tė vendit nė Bashkimin Evropian. Duke i plotėsuar kriteret e Kopenhagės, qeveria dhe shoqėria kosovare njėkohėsisht i kryen edhe detyrat e shtėpisė, pėr zhvillimin ekonomik dhe shoqėror tė vendit nė pėrgjithėsi. Plotėsimi i kritereve pėr anėtarėsim nė BE nuk bėhet pėr tia plotėsuar dėshirėn Komisionit Evropian, por pėr tė bėrė njė reformė rrėnjėsore nė shoqėri dhe ekonomi, e cila ėshtė e dobishme pikė sė pari pėr Kosovėn, por edhe pėr BE, e cila do tė ketė nė gjirin e saj edhe njė shtet tė ri. Nė tė kaluarėn Kosova nuk kishte tė drejtė qė tė nėnshkruajė marrėveshje kontraktuale me BE-nė, vendimi pėr shpalljen e pavarėsisė nė koordinim tė plotė me Brukselin dhe Uashingtonin ia lehtėson rrugėn vendit pėr fillimin e menjėhershėm tė Procesit tė Stabilizim Asociimit me BE-nė, pėr tė kompensuar kohėn e humbur nė procesin e integrimit. Integrimi nė BE duhet tė jetė prioriteti esencial i institucioneve dhe shoqėrisė kosovare. Plotėsimi i kritereve pėr integrim njėkohėsisht nėnkupton zhvillim ekonomik, shtet ku funksionon rendi dhe ligji, arsim dhe shėndetėsi nė pajtim me standardet evropiane, mirėqenie tė dinjitetshme sociale, paga mė tė larta, ambient tė pastėr, pushtet lokal funksional, infrastrukturė tė mirė rrugore, furnizim pandėrprerė me rrymė, relacione reciproke tregtare tė bazuara nė tregun lirė, barazi qytetare, perspektivė pėr rininė, kthimin e dinjitetit tė shkencėtarėve dhe artistėve, kujdesin ndaj diasporės, reformim tė bujqėsisė dhe fonde pėr zhvillim rural, mbrojte institucionale pėr kategoritė qė kanė nevojė, etj. Njė konferencė e donatorėve pritet tė mbahet nė fundin e pranverės sė kėtij viti, pėr tė mbėshtetur projekte kapitale dhe me interes publik nė Kosovė. Komuniteti i donatorėve ėshtė deklaruar se tė paktėn 1 miliardė euro ndihma do t'i jepen Kosovės nė tri vitet e ardhshme pėr tė ndėrtuar bazamentin e shtetit tė ri funksional. Ky stimulim financiar, me njė menaxhim adekuat do tė jetė njė mbulesė e mjaftueshme pėr financat shtesė qė i nevojiten vendit, pasi qė tė jenė krijuar institucionet e reja, siē janė fusha e mbrojtjes, fusha e diplomacisė dhe pėrfaqėsimit jashtė vendit, borxhet e jashtme, etj.. Naim Gashi |
||||||||||||
|
||||||||||||
 |
 |
 |
||||||||||
