Fillimi
Rreth ECIKS
Projekte
Lajme
Analiza
Publikime
Shërbime
Forumi
Arkivi
Stafi
Contact
Lidhje

Përdorimi

Shqip
English


Fletët janë të
optimuara për
rezolucionin
1024 x 768

Programuar nga:


 
 
 
   

| Te gjitha| Kosove | Rajon | Bote |

 

Ekonomia shqiptare nė 2003 ėshtė rritur 4 pėr qind


Tiranė, 27 dhjetor 2003 - Shqipėria mbetet sėrish nė tranzicion. Ekonomistėt shqiptarė mbeten skeptikė dhe nuk japin shumė sinjale pozitive pėr rritjen ekonomike gjatė vitit 2004. Investimet e ulėta tė parashikuara nė buxhet, ulja e tarifave doganore, rritja e ēmimit tė energjisė elektrike, rritja e nivelit tė papunėsisė, ndryshimet e paketės sė re fiskale, rritja e pagave vetėm me 4 pėr qind, si dhe rritja ekonomike nė vitin 2003 vetėm me rreth 4 pėr qind, sipas ekonomistėve shqiptarė, janė faktorė qė japin shumė pak shpresa pėr njė rritje tė shėndoshė ekonomike. Por, tė kundėrtėn deklaron qeveria, e cila 2003 e ka cilėsuar si viti mė i suksesshėm i tranzicionit shqiptar, ku tė gjithė treguesit makroekonomikė janė brenda kufijve dhe tė tillė pritet qė tė jenė edhe nė 2004. “Treguesit e pėrgjithshėm makroekonomikė pėr vitin 2004 kanė pėr qėllim ruajtjen e stabilitetit makroekonomik tė vendit nė kufijtė e rritjes prej 6 pėr qind, tė njė deficiti buxhetor nė rėnie, reforma strukturore nė vazhdim e nė pėrputhje me Strategjinė Kombėtare tė Zhvillimit Ekonomik dhe Social, ndėrsa politika monetare do tė mbajė nėn kontroll inflacionin dhe kursin e kėmbimit”, -ėshtė premtimi qė bėn nė buxhetin 2004 qeveria shqiptare. Sipas kėtij buxheti, rritja ekonomike nė vitin 2004 mbėshtetet nė radhė tė parė nė rritjen e sektorit tė shėrbimeve dhe ndėrtimit, e shoqėruar kjo edhe me rritjen nė transport dhe nė bujqėsi. Por, nė fakt ekonomistėt pohojnė tė kundėrtėn.

Robert Ēeku
“Pritet qė ekonomia shqiptare nė 2004 tė tkurret”


Ekonomia shqiptare nė vitin 2004 do tė keqėsohet. Kėshtu ka deklaruar pėr gazetėn “Shekulli” ekonomisti dhe deputeti i Partisė Republikane, Robert Ēeku. Sipas tij, vitin e ardhshėm ekonomia do tė pėrkeqėsohet, sepse investimet publike dhe investimet e huaja do tė ulen ndjeshėm. Ndėrkohė qė sipas Ēekut, me hyrjen nė fuqi nė muajin janar tė Paketės sė re Fiskale, pritet qė biznesi tė tkurret mė shumė. Ekonomisti i njohur sqaron se edhe gjatė diskutimit tė projektbuxhetit 2004 nė Parlament, qeveria nuk dha asnjė shpjegim se si do tė rriten tė ardhurat nė krahasim me vitin 2003. Rritja e taksave do tė detyrojė biznesin shqiptar qė tė mbyllė aktivitetin e tij, ndėrkohė qė prej rritjes sė taksave kėta tė fundit do tė rrisin edhe ēmimet pėr konsumatorėt. Edhe pse pagat nė vitin 2004 do tė rriten me 4 pėr qind (rritja reale), sqaron Ēeku, konsumatori shqiptar do tė vuajė rritjen e taksave dhe shėrbimeve, sepse biznesi ėshtė akoma i brishtė dhe nuk prek fitimin e tij. Rritja e taksave, rritja e ēmimit tė karburantit, rritja e ēmimit tė energjisė dhe telefonit do tė keqėsojnė ekonominė shqiptare. Nga ana tjetėr, Ēeku pohon se biznesi i vogėl qė hyn nė sistemin e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar ėshtė i humbur dhe nuk mund tė ngrejė kokė. Por, biznesi, konsumatori, si dhe vetė shteti do tė vuajnė pasojat e kėsaj ekonomie. “Me humbjen e bizneseve, shteti nuk do tė vjelė dot tė ardhurat”, -sqaron Ēeku, duke pohuar se gjithė ky proces ėshtė njė reaksion zinxhir, ku qeveria humb bashkė me konsumatorin dhe biznesin.

Dhori Kule
“Ekonomia shqiptare vuan shumė, ajo ka nevojė pėr riorientim”


Ekonomia shqiptare ka nevojė pėr njė riorientim politikash. Kėshtu ėshtė shprehur dje dekani i Fakultetit Ekonomik, ekonomisti Dhori Kule. “Po thellohet konflikti midis treguesve makroekonomikė dhe atyre mikroekonomikė, duhen riorientuar politikat ekonomike”, -pohon Kule. Sipas tij, treguesit makroekonomikė po realizojnė njė nivel normal ēdo vit, por treguesit e nivelit tė jetesės, raporti import-eksport, etj. nuk janė normalė. “Po tė bėsh njė krahasim ndėrmjet treguesve makroekonomikė dhe atyre mikroekonomikė, realiteti tregon se ekonomia shqiptare ka shumė probleme”, -pohon dekani i Ekonomikut. Sipas tij, kėto krahasime janė pikėrisht ato qė tregojnė se politikat shqiptare kanė nevojė pėr tė riformuluar objektivat, tė cilat mund tė zgjidhin konkretisht varfėrinė, nivelin e ulėt tė jetesės dhe tė mbėshtetin sipėrmarrjen vendase. “Ka nevojė pėr njė riorientin tė treguesve makroekonomikė, qė janė pozitivė dhe treguesve mikroekonomikė, qė janė negativė, duke treguar kėshtu qė ekonomia shqiptare vuan shumė”, -sqaron mė tej Kule.

Agim Rrapaj
“Qeveria duhet tė veprojė ose ndryshimet s’do tė kenė asnjė efekt”


Kreu i agrobiznesmenėve shprehet mė optimist pėr vitin 2004, duke qenė se disa nga propozimet e bėra nga ky komunitetet, pritet qė tė merren parasysh. “Ulja e tarifave pėr lėndėt e para tė importit, kryerja e njė projekti pilot nė disa zona tė vendit pėr heqjen e akcizės sė karburanteve pėr mekanikėn bujqėsore dhe serave me ngrohje, si dhe rimbursimi i lėndėve tė para qė blihen nga fermerėt, do tė ndihmojnė agrobiznesmenėt”, -pohon kryetari i Kėshillit tė Agrobiznesit Shqiptar, Agim Rrapaj. Sipas tij, marrja parasysh e kėtyre propozimeve do tė ndihmojė fermerėt shqiptarė qė tė ulin koston e prodhimit, duke qenė kėshtu mė tė pranishėm nė tregun vendas, por edhe nė import. Ai sqaron se qeveria duhet tė nxjerrė sa mė shpejt udhėzimet dhe rregullat pėrkatėse, sepse bujqėsia ėshtė njė sektor me sezonalitete dhe nėse nuk ndėrmerren veprimet nė momentin e duhur ato nuk kanė asnjė vlerė. Por, pikė e dobėt pėr agrobiznesin shqiptar, sqaron Rrapaj, mbetet ulja e tarifave doganore. “Ne kemi kėrkuar qė rinegocimi tė kryhet nė kohė, por qeveria po mbėshtet mė shumė Organizatėn Botėrore tė Tregtisė (OBT) sesa nevojat e vendit”, -pohon Rrapaj. Ai sqaron mė tej se tarifat doganore janė duke dėmtuar disa sektorė tepėr tė rėndėsishėm nė vendin tonė, si vaji dhe birra. Kėshtu tarifa doganore e vajit tė gatshėm nė vitin 2004 bėhet 0 pėr qind, ndėrsa lėnda e parė pėr prodhimin e vajit bėhet 2 pėr qind, nė vend qė tė ishte e anasjellta. Ndėrkohė qė sipas Rrapaj, nė tė njėjtėn situatė ndodhet edhe industria e birrės, ku tarifa doganore pėr birrėn e importit nga 20 pėr qind, vitin e ardhshėm bėhet 10 pėr qind. Por, ne kemi shpresa, nga ana tjetėr edhe qeveria na ka premtuar qė brenda 3 muajve tė parė tė vitit 2004 do tė negociojė me OBT pėr rishikimin e kėtyre tarifave.

Mitro Ēela
“Nuk ka pėr tė ndodhur asnjė mrekulli ekonomike nė 2004”


“Nė pėrqindje do tė kemi mrekulli ekonomike, Prodhimi i Pėrgjithshėm Bruto 6 pėr qind, inflacioni 2 deri nė 4 pėr qind, deficiti buxhetor 4.7 pėr qind, rezervat valutore 1 miliard dollarė”, -pohon ekonomisti Mitro Ēela. Por, sipas tij, asnjė shqiptar nuk mund ta besojė kėtė. Kryeministri Nano ka deklaruar se niveli i papunėsisė nė vend ėshtė rreth 13 pėr qind, nė relacionin e projektbuxhetit deklarohej rreth 15.7 pėr qind, por realisht niveli i papunėsisė ėshtė rreth 25 pėr qind. Ēela pohon se ndėrkohė qė qeveria mendon se si tė rrisė pagat e nėpunėsve tė lartė, administratės publike nė vitin 2004 pagat do t’i rriten vetėm 4 pėr qind dhe jo 8 pėr qind siē ishte parashikuar. “Si do tė jetė me kėtė shtrenjtėsi populli shqiptar”, -shprehet analisti Ēela. Ai sqaron se vėrtet qeveria mund tė kėnaqet me njė rritje ekonomike prej rreth 6 pėr qind, por nga do tė arrihet kjo rritje ekonomike. “Nė vitin 2004 investimet publike janė planifikuar qė tė jenė 47 miliardė lekė, kėtė vit ishin 49 miliardė lekė dhe njė vit mė parė ishin 51 miliardė lekė”, -pohon Ēela, duke u shprehur se si mund tė rritet ekonomia shqiptare me mė pak investime. Por, nga ana tjetėr ka edhe njė defekt tjetėr tė madh qė edhe ato investime qė kryhen nė vendin tonė nuk bėhen nė prodhim, kjo pėr shkak tė mungesės sė infrastrukturės dhe politikave orientuese. Ēela vė shumė nė dyshim rritjen e ekonomisė shqiptare. Eksportet prej vitesh nuk po ecin pėrpara, ndėrkohė qė deficiti tregtar ka arritur nė 1.2 miliardė dollarė. “Vėshtirė qė tė mendosh se me kėtė buxhet dhe me kėtė Paketė Fiskale tė kemi mrekulli ekonomike gjatė vitit 2004”, -sqaron Ēela. Rritja e ēmimit tė energjisė elektrike, rritja e ēmimit tė telefonatave urbane dhe rritja e ēmimit tė karburante vėshtirė qė do ta lejojnė kėtė vit qė tė lulėzojė pėrpara, pėrfundon Ēela.

Sadedin Balla
“Jam skeptik pėr rritjen e ekonomisė me 6 % nė 2004”


“Me heqjen e taksave doganore dhe lehtėsimin e hyrjes sė mallrave tė importit, biznesi vendas nė 2004 do tė falimentojė”, -pohon deputeti i Partisė Lėvizja e Legalitetit, Sadedin Balla. Ai sqaron se qeveria shqiptare u kishte premtuar fermerėve heqjen e akcizės sė karburanteve pėr mekanikėn bujqėsore dhe pėr serat me ngrohje, por nė paketėn e re fiskale asgjė nuk ėshtė marrė parasysh. “Kostoja e prodhimit pėr njėsi sipėrfaqe tokė bujqėsore ėshtė shumė herė mė e lartė se nė vendet e tjera tė rajonit dhe fermerėve ju leverdis mė mirė qė tė mos prodhojnė”, -pohon Balla. Sipas tij, bujqėsia jep gjysmėn e Prodhimit tė Pėrgjithshėm Bruto tė vendit, por ajo ėshtė katandisur si nė ditėn e fundit. Ai sqaron mė tej pėr gazetėn “Shekulli” se raporti import-eksport i mallrave bujqėsore ėshtė 10:1, ku importet janė rreth 10 herė mė tė larta se eksportet. Ekonomia shqiptare nė vitin 2004, ngarkohet edhe me barra tė reja, duke bėrė qė biznesi dhe familjet shqiptare tė mbajnė mbi kurriz rritjen e telefonisė fikse, rritjen e ēmimit tė energjisė, si dhe krahas tyre edhe rritjen e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar qė vendoset mbi kėto mallra. “Kėto bėjnė qė ekonomia shqiptare tė ketė njė barrė tė rėndė si pėr biznesin edhe pėr qytetarin”, -pohon Balla. Ai sqaron se ėshtė tepėr e errėt prognoza pėr ekonominė e vitit 2004 dhe nuk ėshtė aspak e mundur qė ajo tė rritet me 6 pėr qind. “E vėrteta ėshtė se edhe gjatė kėtij viti ekonomia shqiptare ėshtė rritur vetėm 4 pėr qind dhe jo 6 pėr qind sa deklarohet, prandaj unė jam edhe skeptik pėr vitin e ardhshėm”, -shprehet Balla.

ECIKS / Biznesi
 
 
| Site Map | Rreth ECIKS | Fillimi | Projekte | Lajme | Analiza | Publikime | Shërbime | Kontakt |
| Stafi | Rregullat e përdorimit | Lidhje / Nyje |

| Arkivi | Shqip | English |


Copyright 2003 - 2005 @ Eciks.org
Ēfarėdo forme e riprodhimit tė pjesėshėm apo tė terėsishėm pa leje me shkrim, ėshtė rreptėsisht e ndaluar.


 

 

Titujt e lajmeve të fundit

ECIKS sjellė investimet e para nė IT
Shtrenjtimi i karburanteve ndikon edhe nė ēmime tjera
PTK kėrkon drejtor tė ri kosovar
KEK tremb hajnat
ECIKS, AKM promovojnė Brezovicėn nė Vjenė



Analizat e Fundit

Kosovės nuk i duhet Gazpromi
Qeverisė i kėrcėnohet falimentimi
Kosovės i duhet perspektiva evropiane
Ekonomia nė kolaps – punė e madhe!
Ekonomia - motori i shuar i Kosovės!?



Publikimet e deritashme

Themelimi i kompanive the sistemi i tatimit ne Kosove
Themelimi i kompanive dhe tatimet nė Kosovė
Potencialet e sektorėve ekonomik dhe tė ndėrmarrjeve nė Kosovė
Udhėzues pėr hartimin e projekteve tė vogla financiare
Udhėzues pėr hartimin e studimit tė fizibilitetit

 


Eciks E-mail